Nepasisekęs verslas, neatsakingai pasiimta paskola ar palikimas, sudėtingas gyvenimo etapas ir klaida gali įklampinti į tokias skolas, kurių išmokėjimo pabaiga atrodo tiesiog nebepasiekiama. Net ir stengiantis grąžinti skolą, kartais atrodo, kad ji ne mažėja, o didėja.
Taip yra todėl, kad vėluojant mokėti skolą, paprastai skaičiuojamos palūkanos, netesybos, kreipiamasi į skolų išieškojimo įmones ar advokatus ir dengiamos išlaidos jiems, ir tik tada mokama pagrindinė skola. Kada bankrotas gali tapti antru šansu sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusiam fiziniam asmeniui?
Fizinio asmens bankroto byla
Fizinio asmens bankroto byla gali būti iškelta ne kiekvienam nemokiam fiziniam asmeniui. Pagal įstatymą fizinis asmuo yra laikomas nemokiu tik tada, jeigu jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (šiuo metu 16 050,00 Eur). Augant minimaliai mėnesinei algai, didėja ir riba, nuo kurios fizinis asmuo yra laikomas nemokiu. Svarbu žinoti, kad vertinant fizinio asmens nemokumą nėra įtraukiamos skolos dėl vaikų išlaikymo (alimentų), baudos už administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas.
Fizinio asmens nemokumui konstatuoti svarbi ne tik skolų suma, bet ir realios fizinio asmens galimybės šias skolas sumokėti. Pavyzdžiui, jei asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę ir yra didesnė nei 25 minimalios mėnesinės algos. Tačiau jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti per protingą laiką, toks asmuo nebus pripažįstamas nemokiu.
Bendros skolos su kitais asmeniu
Praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kai asmens skolos yra bendros su kitu asmeniu. Pavyzdžiui, esamu ar buvusiu sutuoktiniu. Tokie asmenys gali bankrutuoti kartu. Tačiau jeigu bankrutuoja tik vienas bendraskolis, svarbu žinoti, kad jo prievolės dalis bankroto metu yra laikoma visa skola. O jau bankrutavus jo prievolė panaikinama ir už visos likusios skolos mokėjimą lieka atsakingas tik nebankrutavęs bendraskolis. Paprastai tariant, keliant fizinio asmens bankroto bylą nemokumas vertinamas, ar asmuo gali padengti ne tik savo, bet ir bendraskolio dalį. O jau pasibaigus bankroto bylai, už visą likusią neišmokėtą skolą lieka atsakingas tik nebankrutavęs skolininkas.
Ribojimai ir sąžiningumo reikalavimai
Įstatymas numato ir daugiau ribojimų, kada negali būti iškelta bankroto byla. Net jeigu fizinis asmuo atitinka įstatymo nustatytą nemokumo ribą, tai savaime nereiškia, kad jam bus iškelta bankroto byla. Siekiančiam bankrutuoti fiziniam asmeniui taip pat keliami sąžiningumo reikalavimai. Susidariusi nemokumo situacija neturi būti nulemta asmens žalingų įpročių, susijusių su lošimu, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu. Taip pat nusikalstamų veikų, susijusių su kreditiniu sukčiavimu, skolininko nesąžiningumu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, aplaidžiu arba apgaulingu apskaitos tvarkymu. Visas šias aplinkybes tikrina teismas.
Kada skolininkas yra laikomas sąžiningu? Bendriausia prasme, sąžiningu yra laikomas toks skolininkas, kuris pats savo piktavališkais veiksmais neprisidėjo prie nemokumo situacijos sukūrimo. Reikėtų pažymėti, kad neatidumas skolinantis, netinkamas savo vartojimo galimybių įvertinimas, savaime nereiškia, kad fizinis asmuo buvo nesąžiningas. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti į individualią situaciją.
Nesąžiningais skolininko veiksmais gali būti laikoma, pavyzdžiui, neteisingos informacijos kreditoriams apie savo finansinę būklę suteikimas, siekiant sudaryti sandorius arba išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taip pat skolininko sąmoningas neveikimas, vengimas mokėti skolas. Nesąžiningumą gali rodyti tam tikri skolininko sudaryti sandoriai, pavyzdžiui, kuriuos jis sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taip pat juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis yra jis pats arba jo artimi giminaičiai. Nesąžiningais gali būti pripažinti ir kiti sandoriai, kai yra aiški priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, arba sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo.
Bankroto bylos iškėlimas
Bankroto bylos iškėlimas yra inicijuojamas paties fizinio asmens. Teismui priėmus sprendimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo turi parengti ir kreditorių susirinkimui pateikti bankroto planą. Plane yra aptariama kokių veiksmų imsis skolininkas, kad būtų grąžintos skolos kreditoriams, numatoma jam liksianti minimali pragyvenimo suma, nurodoma, kaip bus atsiskaitoma su bankroto administratoriumi. Plano vykdymo terminas negali būti ilgesnis nei treji metai, o terminui pasibaigus likusios skolos yra nurašomos.
Fizinio asmens bankrotas yra antras šansas sąžiningam asmeniui. Taip sukuriama prielaida atrasti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, padėti asmeniui nenuskursti ir sugrįžti į aktyvią ekonominę veiklą, kartu per nustatytą terminą maksimaliai patenkinant kreditorių interesus.
Jeigu turite klausimų ir norite pasikonsultuoti, kviečiame susisiekti.