SMS ar žinutė socialiniame tinkle gali būti skolos įrodymas

Paskolinau draugei 500 eurų. Be jokios sutarties, be jokių raštelių – tiesiog žodžiu susitarėme. Dabar ji man negrąžina pinigų, neatrašo į žinutes, neatsiliepia į skambučius. Esu išsisaugojęs tiek „Facebook“, tiek SMS žinutes, kuriose ji prašė paskolinti pinigų, o paskui dėkojo už paskolą. Ar įmanoma esant tokiai situacijai atgauti skolą?

Atsakydama į šį skaitytojo klausimą advokatų kontoros „Damulevičius ir Damulevičiūtė-Jakimavičienė“ teisininkė Eglė Morkūnienė priminė, kad dar nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Civilinio kodekso 6.871 straipsnio redakcija, numatanti, kad fizinių asmenųpaskolos

sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 eurų (anksčiau galiojusioje redakcijoje ši suma buvo du tūkstančiai litų).

„Tai reiškia, kad skolinti sumas iki 600 eurų galima ir susitarus žodžiu. Vis dėlto rekomenduotina tokius sandorius įforminti bent jau skolos rašteliu, kuriame būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas bei grąžinimo terminas“, – pataria teisininkė.

Kartu ji pažymi, kad tuo atveju, jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

„Paskolos sutartis yra laikoma sudaryta tik faktiškai perdavus pinigus. Žodinio susitarimo atveju, kai duodami grynieji pinigai, jų perdavimo faktą įrodyti sunkiau, tad įvairūs susirašinėjimai, kuriuose pripažįstama skola, tam tikrai pravers. Įstatymų leidėjas numato, kad paskolos gavėjui ginčijant pinigų perdavimo faktą, tai, kad jis pinigų negavo ar gavo mažiau, privalo įrodyti jis pats“, – akcentuoja E. Morkūnienė.

Kai paskolos sumos grąžinimo terminas nėra nustatytas, paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą.

„Taigi, siekiant atgauti pinigus pirmiausia reikėtų aiškiai suformuluoti reikalavimą paskolos gavėjui juos grąžinti. Geriausiai tokį reikalavimą paskolos gavėjui įteikti pasirašytinai, išsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Žodinės sutarties sudarymo atveju SMS žinutė ar žinutė socialiniame tinkle, kai aiškiai galima identifikuoti jos gavėją bei toks bendravimas buvo įprastas tarp šalių, laikytinas priimtinu reikalavimo grąžinti paskolą pareiškimu“, – sakė teisininkė.

Nepavykus susitarti su skolininku, galima kreiptis į teismą trimis būdais: teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teikiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka arba ieškinį bendrąja ginčo teisena. Kiekvienas iš šių būdų, anot teisininkės, turi ir pranašumų, ir trūkumų, todėl kuris jų tinkamiausias, reikėtų vertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

E. Morkūnienė aiškino, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra paprasčiausias ir pigiausias būdas prisiteisti skolą, tačiau skolininkui pareiškus prieštaravimus, įsakymas panaikinamas bei gali būti reiškiamas ieškinys bendrąja ginčo teisena. Taip atsitikus patiriamos didesnės bylinėjimosi išlaidos nei kitais atvejais.

„Nerekomenduotina šio būdo rinktis tada, kai skolininkas skolos nepripažįsta arba sąmoningai vilkina jos priteisimą. Pareiškimas dėl teismo įsakymo taip pat negali būti reiškiamas, kai skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė, skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos“, – sakė teisininkė.

Ji pabrėžė, kad teikiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka yra sutaupoma pusė žyminio mokesčio. Jei prieštaravimai nėra pareiškiami, preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja ir gali būti vykdomas priverstinai. Jei pareiškiami prieštaravimai, kreditorius turi pateikti atsiliepimą į juos, šalys kviečiamos į teismo posėdį, tačiau primokėti žyminio mokesčio nebereikia.

„Nors šis būdas yra ekonomiškas, tačiau jis yra tinkamas tik tais atvejais, kai skolą galima įrodyti rašytiniais įrodymais. Procesas dokumentinio proceso tvarka taip pat nėra galimas, kai skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė, skolininko gyvenamoji ar darbo vieta yra nežinomos“, – sakė teisininkė.

Teikiant ieškinį bendrąja ginčo teisena yra mokamas visas žyminis mokestis. Teismas nustato terminą, per kurį skolininkas turi pareikšti atsiliepimą, bei yra rengiami teismo posėdžiai, kuriuose išklausomos visos šalys ir ginčas išsprendžiamas iš esmės.

„Šį būdą galima laikyti brangiausiu, tačiau jis rekomenduojamas tais atvejais, kai netikslinga arba negalima teikti pareiškimo dėl teismo įsakymo arba ieškinio dokumentinio proceso tvarka“, – konstatuoja advokatų kontoros „Damulevičius ir Damulevičiūtė-Jakimavičienė“ teisininkė.

Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartyje arba įstatyme nustatytas palūkanas. Kai šalys nėra verslininkai ir paskolos sutartis nenumato kitaip, mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vis dėlto teisininkė rekomenduoja nesusivilioti skaičiuojamomis palūkanomis bei nedelsti pradėti skolos išieškojimo proceso, nes vėliau gali būti sunku įrodyti skolos egzistavimo faktą, taip pat gali pasikeisti skolininko materialinė padėtis arba buvimo vieta.

„Imtis veiksmų skolai atgauti yra verta net ir tada, kai atrodo, kad skolininkas nėra ir nebus pajėgus jos sumokėti. Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai antstoliams gali būti pateikiami vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Antstolis vykdomąjį dokumentą vykdo tol, kol jis bus įvykdytas. Praktikoje paprastai asmuo anksčiau ar vėliau pradeda gauti kažkokias pajamas į savo sąskaitą bei skola būna išieškoma“, – patarė teisininkė.

Publikuota: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/klauskite/sms-ar-zinute-socialiniame-tinkle-gali-buti-skolos-irodymas-1463956/

Leave Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *